šakutės

šakùtės sf. pl. (2) Rtr 1. Š, DŽ įrankis šiaudams ar šienui krauti, mėšlui kratyti: Su medinėm šakùtėm krato [iškultus javus], su geležinėm – klojimą išbadysi Mšk. ║ DŽ¹, Gdl, Smn dviražis įrankis bulvėms kasti: Bulbes tai su šakùtėm kapstom, kap vištos su nagais Srj. 2. LL276, Š, BŽ53, DŽ, NdŽ įrankis pasismeigti valgiui: Šakutėmis valgoma ir žuvis rš. 3. DŽ dvišakis, rišamas prie dalgio galo, kad geriau pradalgę suverstų. 4. LKAI129(Str, Pabradė, Nmj, Srj), KzR ratelio medinis įtvaras su ašele, ant kurios užmaunama ritė; sparnas: Dar yra šakùtės, kur špulia insideda Šlčn. Ar aštuoni, ar dešims dančių špulios šakùčių Dv. [Mama] piktai užburzgino ratelį. Nutrūko siūlas. Ji vėrė siūlą į šakučių kakliuką ir niekaip negalėjo pataikyti V.Bub. 5. LKAI74(Vb, Vnd, Rdm) specialus ilgu kotu, dviražių šakių pavidalo įtaisas verdamiems puodams kiloti. 6. DŽ dviračio dvišakuma, į kurią įstatytas ratas. 9. žr. šakutė 10: Valdininkas palaikė ragelį prie ausies ir vėl padėjo ant šakučių rš. 8. žr. šakutė 11: Išoriniai sriegiai patikrinami ribinėmis srieginėmis šakutėmis rš. Kalibrai velenams tikrinti yra šakučių formos ir vadinami šakutėmis rš. 9. LBŽ, NdŽ bot. atgirinis pataisas (Lycopodium selago).